Klaipėdos skulptūrų parke nuo 2023 m. rugsėjo eksponuojama grafikės Urtės Jasenkos darbų paroda „Atmintis“. Iki vasaros veiksianti 7 stiklo plokščių paroda įsiterpia į „Atminties labirinto“ ekspoziciją, kurią sudaro išlikę Klaipėdos miesto senųjų kapinių paminklai ir jų fragmentai. 

Sovietmečiu sunaikintų kapinių vietoje buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Prieš kelerius metus, pažymint miesto kapinių įkūrimo 200-ąsias metines, miestas ėmėsi iniciatyvos sugrąžinti išlikusius paminklinius artefaktus, išdėlioti juos parke tvarkingomis eilėmis. Prisimenantieji artimuosius „Atminties labirinte“ ir šiandien gali padėti atminimo lentelę su pavarde ir data. Tai bandymas grąžinti kolektyvinę skolą Klaipėdos „mėmelenderiams“ ir lietuvininkams, per beveik pusantro šimto metų atgulusiems miesto kapinėse.

 

Paroda Klaipėdos skulptūrų parke „Atmintis“

 

U. Jasenkos sukurtos stiklinės plokštės primena antkapinius paminklus. Tik vietoj užrašo su pavardėmis – Ukrainos aktualijas menantys vaizdai, perteikiami minimalistine grafine linija – vaikai našlaičiai, sužeisti kariai, žmonės su vėliavomis, sauja saulėgrąžų. Šių stiklinių paminklų tikslas – ne kalbėti apie sunaikintų kapinių atmintį, o kreiptis į mus, gyvenančius šiandien, kad nepriprastume prie karo, nepamirštume padėti Ukrainos žmonėms. 

Paroda „Atmintis“ , atrodytų, labai menkas meninis akcentas didžiulio parko teritorijoje, kurioje tarp medžių ir takelių tam tikra šiai erdvei būdinga ritmika išdėliotos skulptūros ir memorialai. Išties U. Jasenkos parodos reikėtų gerai paieškoti, o nežinant vietos galima ir neatrasti. 

Vis dėlto nematomumas parodai suteikia netgi papildomos prasmės. Tikri, nerėkiančių spalvų ir gabaritų objektai miesto erdvėse gali būti interpretuojami kaip subtili, organiška kraštovaizdžio detalė, eliminuojanti konkurenciją ir valią užgožti kitą. 

U.Jasenkos pirminė idėja buvo naudoti stiklą kaip medžiagą, per kurią kiaurai matyti žemė, o jos piešta grafika liktų kaip subtilus, ne iškart į akis krentantis ornamentinis pasakojimas. Kita vertus, parkas yra atvira erdvė, čia tokia trapi medžiaga kaip stiklas gali ilgai neužsilaikyti. Tačiau būtent laikinumo, trapumo savybės Urtės meniniam sprendimui yra svarbios, nes ji nori kalbėti ir apie šiandien išgyvenamą žmogaus laikinumo jausmą vykstant karui. 

 

Kartu iki pergalės! Slava Ukraini!

 

Autorė mano, kad Klaipėda, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, menkai išreiškia savo palaikymą Ukrainai. „Kartais atrodo, kad gyvenant čia karas Ukrainoje tiesiog neegzistuoja.“, – sako Urtė. Jos sukurti stikliniai paminklai skirti pagerbti visus žuvusius bei vis dar drąsiai kovojančius ukrainiečius, karius, moteris ir vaikus.

Sukurti grafikos darbų su saulėgrąžų sėklomis menininkę įkvėpė istorija apie ukrainietę moterį, kuri, priėjusi prie rusų kareivio, padavė jam saulėgrąžų saują ir pasakė: „Įsidėk į kišenę, kai numirsi, bent jau saulėgrąžos išaugs toje vietoje, bent kokia nauda bus iš tavęs.“ Kiek daug šiame pasakyme skausmo ir tuo pačiu metu – žiaurumo, paniekos.

 

Urtė Jasenka. Monikos Markevičiūtės nuotrauka

 

Skulptūrų parke rodomi tik keli iš daugybės menininkės sukurtų grafikos darbų Ukrainos tema. 

Paroda, laikui bėgant, keičia pavidalą. Rudenį grafika ant stiklo žaisdavo slėpynių su spalvotais medžių lapais, žiemą sniegas piešia šalčio geometriją, papildydamas šerkšno ir ašarų (lašančio vandens) motyvais. Pavasarį atsėlins šviesa ir pasimatys paviršiaus įtrūkimai. Ir tai gali tapti nauja patirtimi parodos lankytojams ir pačiai menininkei – jos stebėjimo ir fiksavimo objektu. 

Paroda yra ir tarsi Skulptūrų parko „Atminties labirinto“ gyvis, beveik kiekvieną dieną aplankomas jį sukūrusios menininkės, nuvalomas, tarytum savotiškai pamaitinamas. Juk taip ir maitinama žmogaus atmintis – nuolatiniu rūpesčiu.